- nupirdinti
- 2 nupir̃dinti vlg. juok. 1. intr. pamažu nueiti: Antrą dieną jam vėl ten nupirdinus, tos mergos jam vėl priešais atėjo ir ... su sidabrine kulka apdovanojusios LTsIV634. Morė, girdėdama savo atmainą labai beverkiant, atnešusi tikrąjį kūdikį, savąjį atsiėmus, į girią nupirdino BsMtII198. 2. tr. pavogti: Čia vis gulėj[o], o dar̃ nėra, moja, kas nupir̃dino Vlk. \ pirdinti; atpirdinti; įpirdinti; išpirdinti; nupirdinti; parpirdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.